- špuntas
- ךpuñtas (l. szpunt, plg. vok. dial. špunt) sm. (2) NdŽ, Akm, Yl, Grg, Brs, Up, Kv, špùntas (1) NdŽ, DŽ1, KŽ; L 1. Q499, I, Rtr, End, Rnv, Brs, Tl, Pln, Up, Žlp, Kv, Šmk, Škn volė: Geras alus kartais net špuñtą išmuša Šl. Kumet alų leida iš bačkos, špuñtą iš dugno ištrauka Vkš. Atrūgus reik papildyti vėl bačką, o špuntą kas kartą stipryn užkalti S.Dauk. | Su alksnio špuntu užkišk [nosį] – ir nebsmirdės [lupant šeško kailį] Šts. ^ Graži bačkelė, be špuntelio, be lankelio (kiaušinis) Kos84. Kokia nosė, toks ir špuntelis Yl. 2. NdŽ statinės skylė, užkišama vole: Vilkas apuostė apuostė i kišo pro špuñtą uodegą (ps.) Klp. Kelis obulus reik sutrinti ir jus sujaugus su obulyne įpilti pro špuntą į bačką S.Dauk. ^ Krūme gimusi i pro špuntą lesinta (nieko gyvenime nemačiusi) Krtn. Miške augęs ir pro špuñtą lesintas Slnt. Bačko[je] auginta, pro špuntą penėta, o saulės neregėjusi VP8. Į bačką gimęs, per špuntą šertas BzF51(Klp). 3. NdŽ, On išdroža, išskroda, griovelis lentos briaunoje: Su vienu pūgoriu išpūgavo[ja] lentai pūgą, su kitu – špuñtą Vkš. Didelius padirbk špuntùs, kad gerai susileistų lentos Užp. Špuntoblis reikalingas raveliams, arba špuntams, išskrosti lygiai pagal kraštą rš. 4. scom. NdŽ žr. špunta 2.
Dictionary of the Lithuanian Language.